- purtnus
- purtnùs, -ì, adj. (4)
1. purus, palaidas, birus: Žemė purtnì, kap žagre suari Švnč. Purtnì žemė – nors aguonas sėk Ds. Tokia purtnì žemė, te gi rasodnykas būdavo Sdk. Purtnùs sniegas, gera kast Mlt. Purtnioji platina (smulkiai sutrinta) rš. Purtnaus kadmio ir purtnios geležies mišinys sp.
pur̃tniai adv.: Pur̃tniai pasėta Dglš.2. išakijęs, iškilęs, pasipūtęs, minkštas: Anglies dvideginis iškelia duoną, ji pasidaro purtni V.Laš. Miežinį ragaišį kepu su bulbom – esti purtnèsnis Dkk. Ot pasisekė duona iškepti, purtni kai pyragas! Švnč. Pur̃tnūs blynai Dglš. Pyragas purtnùs Ob. Purtnùs kai kempinė Zr. 3. papuręs: Pur̃tnios paduškos – pūkinės Ktk. Šešios pur̃tnios špulios [siūlų] išejo Ktk. Popierius minkštas, purtnus rš. Dailiai sušukuoti purtnūs plaukai rš. 4. prk. kuris pakilios nuotaikos, linksmas: Po baliaus visi nepur̃tnūs Dgl.pur̃tniai adv.: Pagyvenom dar pur̃tniai Švnč.
Dictionary of the Lithuanian Language.